Sportinis šokis

Iš Mano wiki.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Emilija Šiaulytė, Justina Zokaite, Inesa Kontrimaitė

Sportiniai šokiai

Sportiniai šokiai tai 5 Standartiniai šokiai: Valsas, Tango, Vienos valsas, Fokstrotas, Kvikstepas ir 5 Lotynų Amerikos šokiai: Samba, Čia čia, Rumba, Pasodoblis ir Džaivas. Šokiai šokami poromis skambant specialiai muzikai.


Lotynų Amerikos šokiai

Ča ča ča

Kuba — tai kraštas, iš kurio kilo šis linksmas Lotynų Amerikos šokis. Ši sala yra ir kitų naujų šokių tėvynė. Čia pradėta šokti milonga, habanera, rumba bei mamba. Kubos gyventojai mišrūs, daugiausia ten gyvena ispanai ir Vakarų Afrikos juodaodžiai. Jie jau nuo XVI amžiaus veikė įvairių, dažniausiai afrikietiškų šokių raidą. Mamba laikoma ča ča ča pirmtake. Tai yra religinė sąvoka, reiškianti susirinkimą, pokalbį arba šventą veiksmą, būgnų ir dievų dialogą. Mambai būdinaga muzikinė polimetrija (kai tuo pat metu grojama keletas taktų rūšių). Ča ča ča pradininkas ir kūrėjas yra kubietis Enrique’ė Jorrin’as, šį šokį sukūręs iš mambos. Iš pradžių naujasis šoki buvo vadinamas mamba-ča ča ča. Jis buvo tikrai laukinis ir egzotiškas. Šiuolaikinio ča ča ča tempas kiek lėtesnis, jo pirmykštis azartas pažabotas. Be to, jame atsirado daug disko, džiazo, ir „beat“ elementų. Tačiau iki šių dienų ča ča ča neprarado gyvumo. 1954 metais ča ča ča, kurio ritmas įkaitindavo net europiečius, paplito po visą pasaulį. Per kelerius metus jis tapo vienu iš populiariausių Lotynų Amerikos šokių ir išliko toks iki mūsų laikų.

Lotynų Amerikos šokis.jpg

Rumba

„Šokėjai grakščiai ir taisyklingai judina klubus, o visas kūnas lieka nejudrus, jo ramybę sudrumsčia tik būgno garsai, tada ritmingai atliekami pavieniai žingsneliai ir lengvai virpinamos išlenktos rankos“, arba: „Rumba yra kūniškos meilės eilėraštis, moters užkariavimas be mandagių nusilenkimų ir nereikalingų užuolankų,“ — tai kubiečio garsaus šokių tyrinėtojo Fernando Ortiz’o mintis, teisingiausiai apibūdinanti šį šokį. Rumba — tai erotinis piršlybų šokis. Manoma, kad rumba kilusi iš afrikiečių ir kubiečių šokių, kurie buvo šokami XIX ir XXa. į europą rumba pateko iš Niujorko 1930 m. pasaulį užkariavo „The Peanut Vendor“ — pirmasis rumbos šlageris. Anglai sukūrė šokio choreografiją, ją perėmė prancūzai ir vokiečiai. Šokių pasaulyje egzistuoja du rumbos variantai: square-rumba ir kubietiško stiliaus rumba. Ir šiais laikais square-rumba yra pramoginis šokis, o kubietiško stiliaus rumba — sportinis. Muzika ir šokis abiem šokio variantai yra vienodas. Rumba grojama 4/4 taktu, pabrėžiant vieną ir tris. Nuo seno tempas yra 30 — 31 taktai per minutę. Sportinės rumbos tempas nuo 26 iki 28 taktų per minutę.

Samba

Samba kilusi iš Brazilijos. Ji ten karaliauja vasario pradžioje, kai vyksta karnavalas Rio. Kasmet į gatves išeina „Escolas de Samba“, garsiausio sambos mokyklos. Jų grupės pasirodo fantastiniai drabužiais ir kaskart nauja choreografija. Samba kilo „juodžiausioje“ Pietų Amerikos valstybėje, kurioje gyvena portugalai, juodaodžiai, mulatai, bantų tautos iš Kongo ir musulmonai iš Sudano. „Norėdami suprasti, kokią jėgą turi šventieji juodaodžių šokiai, kuriuos atlikėjai šoka ištisas valandas, turite pamatyti juos šokančius, apsipylusius prakaitu. Užuot pavargę, šokėjai vis labiau įsiaudrina“... (pagal Ramos knygą „Nuo šamanų šokių iki rumbos“.) Bantų tautos į Pietų Ameriką atvežė daug šokių, kurių šaknys glūdi senosios Afrikos kulto šokiuose. Samba — tai bendras šių įvairių šokių rūšių pavadinimas. Brazilijoje dažniausiai buvo šokami rateliai su vienu šokėju arba pora vidutyje. Šiuolaikinės sambos protėvis — šokis „Samba de Moro“, šoktas taip pat rateliu. 1920 metais samba atkeliavo i Europą ir buvo vadinama afrikiečių - portugalų šokiu „Maxixe“, tačiau vėl greitai išnyko. 1924 metais Europoje samba vėl atgijo, šį kartą originaliu pavadinimu, bet ir tada ji nesukėlė didelių aistrų.Visas pasaulis sambą ėmė šokti po Antrojo pasaulinio karo 1948 metais. Tai nebebuvo originali samba, o supaprastinta tautinė. Daugelis sambą vadina padaužišku šokiu, tačiau jame galima įžvelgti nemažai melancholijos ir ilgesio.

Sp2.jpg

Džaivas

Nuo seno muzika ir šokiai atspindi visuomenės tarpusavio santykius. 1940 metais į Europą bugivugį atvežė amerikiečių kareiviai. Šokiui pradžią davė bliuzo muzika. Bugivugis buvo vadinamas įvairiai, Amerikoje jis buvo „Jitterbug“, Anglijoje — džaivas. 1945 metais jį pavadino „Bepop“, o nuo 1955 metų — rokenrolu. Juodaodžių žargonu džaivas reiškia susijaudinimą arba ekstazę, gyvenimo džiaugsmą. Be džaivo, dar yra greitesnio tempo bugivugio žingsniai. „Double Time“ yra pagrindinis rokenrolo žingsnis, vadinamasis sportinis šokis. Džaivo „Tripple Time“ (kintamasis žingsnis) yra taip pat ir ča ča ča žingsnis. Džaivas grojamas 4/4 taktu. Tempas nuo 36 iki 44 taktų per minutę. Nuo 1968 metų džaivas įrašytas į Lotynų Amerikos šokių konkursų programą kartu su ča ča ča, rumba, samba ir pasodobliu

Sp3.jpg

Pasodoblis

Pasodoblis yra Lotynų Amerikos šokis, kuris laikomas ispanišku maršu. Ispanijoje šis šokis žinomas el soleo pavadinimu. Jis skambėdavo toreadorams įžengiant į areną.Pasodoblis yra šokiu pavaizduota bulių kova. Vyras vaizduoja toreadorą, tačiau dama neimituoja buliaus judesių, ji atlieka tik raudono audeklo kapos arba muletos funkcijas.Pasodoblis dažnai vadinamas vyrų šokiu. Vyras perteikia išdidumą, drąsą, ryžtą ir kitas toreadorų savybes. Dama laikosi reikiamos distancijos, atskleidžia raudono audeklo judrumą ir greitumą. Šokių aikštelėse dažniausiai skamba ispaniškas maršas Espana cani. Tai daugiau sportinis-meninis šokis, jis reikalauja griežtos tvarkos.

Standartiniai šokiai

Valsas

Valsas– šokis; koncertinis kūrinys (dažniausia virtuozinis) solo instrumentams, balsui arba orkestrui; stambios ciklinės formos dalis (simfonijos, siuitos, baleto, operos, operetės, miuziklo). Valso metras ¾. Tempas įvairus (60-180 ketvirtinių per minutę). Būdinga daininga melodika, akcentuota pirmoji takto dalis. Šokio choreograf. pozicija uždara. Šokėjai, žingsniuodami kas ketvirtinę, per du taktus apsisuka aplink tariamą centrą 360°. Valsas susiklostė apie 1780 m. iš lendlerio (kitaip Deutscher Tanz, danza tedesca; „lendleris“). Manoma, įtakos turėjo XVI a. pranc. šokio la volte (it. la volta) ir XVIII a. trijų dalių metro vok šokių Steirischer Tanz, Dreher Tanz, Roller Tanz kai kurie elementai. Iš pradžių valsas buvo lėto tempo, šoktas Vienos viešnamiuose nedidelėse patalpose (toji aplinka turėjo įtakos valso choreograf. pozicijai). Šokis greit išpopuliarėjo Austrijos ir Europos miestiečių buityje. Valso metroritmiką imta vatroti scen. kūriniuose. A. E. M. Grétry valso ritmą pavartojo operos Richard Cœur de Lion finale („Ričardas Liūtaširdis”, past. Paryžiuje 1784). Nuo 1786 m. po V. Martino y Soleros (1756–1806) m. operos La cosa rara („Keistas atsitikimas”) premjeros Vienos operoje, valsą imta šokti Vienos aristokratų salonuose. Dėl uždaros choreograf. pozicijos (porų apsikabinimo) valsas ilgai laikytas nepadoriu (Hohenzollerno rūmuose Berlyne, Anglijoje ir Šveicarijoje draustas iki XIX a. pabaigos). XIX a. pr. egzistavo keleta valso atmainų ir metrų (2/4, 6/8, net 5/4). Vienoje išpopuliarėjo greito tempo (180 ketvirtinių per minutę) atmaina Schnell-Walzer. Schnell-Walzer pirmą kartą šoktas viešai 1815 per Vienos Kongreso pokylį; nuo tada vadinamas Vienos valsu. XIX a. I pusėje J. F. K. Lannerio ir J. Strausso (tėvo) kūryboje nusistojo Vienos valso ciklinė forma: introdukcija, 5 valsai (dažniausia 16 taktų skirtingų melodijų ir tonacijų) ir koda (svarbiausių temų reminiscencija).

Standartinis sokis.jpg

Tango

Tango – Lotynų Amerikos šokis, sukurtas Argentinoje ir Urugvajuje. Šokis šokamas pagal tango muziką.Šiuo metu yra oficialūs Urugvajaus ir Argentinos tango.Šokant tango poroje būtinas artimas kontaktas. Priimta manyti, kad Tango tėvynė – Argentina. Nors vieni jį kildina iš Ispanijos, Kiti iš Afrikos ar net Kinjos. Tačiau pats pavadinimas kilęs iš arabiško – mušti būgną. XIX a viduryje tai buvo erotinis šokis, populiarus tarp skurdžių ir ignoruojamas turtingųjų. Tik po 1900 metų jį teišvydo Europa. Aristokratiškų Argentinos šeimų jaunimas tango moko šokti bordeliuose, o paskui šokdavo Europoje, kur atvykdavo „prašvilpti“ savo tėvų turtus. Atėjęs į Europą, tango buvo „sutvertas “Jam sukurtos griežtos taisyklės, pagal kurias ir dabar vykdomos sportinių šokių varžybos. Europietiškas tango yra didingesnis, tačiau jis prarado didelę dalį savo jasmingumo ir erotiškumo.

Vienos valsas

Valsas susiklostė apie 1780 m. iš lendlerio. Manoma, įtakos turėjo XVI a. prancūzų šokio la volte kuris yra atėjęs į Provansą iš Italijos ir XVIII a. trijų dalių metro vokiečių šokių kai kurie elementai. Jis galutinai įsitvirtino po Vienos kongreso (1814 – 1815), kai susirinkę Europos kunigaikščiai ir politikai aptarė naują tvarką po Napaleono karų. Valsas čia pelnė didelį pasisekimą ir įrodė, kad ˛monės ėmė naujai suvokti gyvenimą. Vienos valsas – vienas iš labiausiai paplitusių ir mėgstamiausių pramoginių šokių. Jis galutinai susiformavo aštuoniolikto ir devyniolikto šimtmečių sandūroje. Tai lengvas, nepriekaištingas šokis, suteikiantis galimybes improvizuoti, todėl yra pamėgtas plačios visuomenės.

Sp4.jpg

Fokstrotas

Šokis pirmojo pasaulinio karo metais buvo geriausia sugrįžusių kareivių atsipalaidavimo priemonė. Ir kad nereikėtų mokytis sudėtingų tuomet madingų valso ar tango žingsnelių, jie susižavėjo paprastais ir nesudėtingais fokstroto žingsneliais ir muzika. Pirmaisiais savo egzistavimo mėnesiais jis buvo tikras“vaikščiok kaip nori“ šokis, be jokių reikalavimų žingsneliams. Šį šokį anglų šokių mokytojas V. Silvester aiškino taip:“ ženkite 4 žingsnius lėtai, tada pabėkite 7 žingsnius į priekį, o aštuntajame užkeiskite dešinę koją už kairės.Nuo 1920 metų, kai įvyko pirmas atviras fokstroto konkursas, jo 4/4 muzikos tempas buvo linkęs greitėti. Atsirado Čarlstonas, su “spyriais“ ir į vidų bei išorę išsukomis pėdomis. Jis taip paveikė fokstrotą, kad 1927 metai laikomi Greitojo fokstroto – Kvikstepo gimimo metais.

Kvikstepas

Kvikstepas 1924 m. fokstrotas jau buvo grojamas 50 taktų per minutę greičiu. Toks tempas pernelyg greitas dideliems, atviriems žingsniams. Tuomet 1927 m. atsirado kvikstepas. Stiprūs kelių judesiai po truputį išnyko, atsirado žosė, kintamas žingsnis. Šis šokis buvo atliekamas gana greitai, bet lygiais sklandžiais judesiais – „angliškuoju stiliumi“, visa pėda. Atsisakyta reikalavimo pėdą pasukti į išorę, kvikstepo kilimai ir nusileidimai atliekami per visą pėdą, ne ant pirštų galų, o keliai palaipsniui sulenkiami ir ištiesiami. Šis šokis reikalauja salės erdvės, netinkamas mažiems naktiniams klubams.

Sp5.jpg

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai